- plauša
- plaušà sf. (4), pláuša (1), plaũšos pl. (4) žr. 1 plaušas: 1. sing. col. Vl Karaliau, negalima iš tavo vienos plaušos tiek daug padaryti drobės Bs. Kaip plaušà pasileido arklys sušilęs J. | pl.: Linų plaušos Als. 2. Kanapių plaũšos nuo viršūnės kai lunkai J. Botago galas į plaušas išejo betaukščiojant, t. y. išsiplaušojo J. Prastų kanapių vienos pláušos (nuošukos) Šts. Plaušos susimeta skieto vieno[je] ar antro[jej pusė[je] ir išlauža dantis Šts. 3. Kos15, K.Būg(Kv) Karna, nuo liepos išmirkytos išplėšta, bus plaušà J. Iš liepų plaušų pina vyžas Sn. 4. pl. Seniau iš plaušų̃ rėčius, sietus ir maišus ausdavo KzR. Vadžios pasišiaušusios, kaip iš plaušų̃ nuvytos Nm. [Žemaičiai] iš mauknų palagus, punes ir lapines sau dirbo, apynių virkštėmis ir plaušomis bei vytimis siūlojo ir raišiojo S.Dauk. 5. skeveldra, atskala: Surink plaušàs nuo skiedryno, bus pečiui prakurti Srj. Plūšojas nuo vartų plaũšos Vlk. Po nagu palindo plaušà (rakštis), ir dabar suka pirštą Vrn. Plaunant grindis, įsmego pláuša į koją Brs. 6. ppr. pl. pleiskana: Plaušos byra iš plaukų kap miltai per rėtį LMD(Pns). 7. pl. sėlenos: Kvietinės plaũšos gerai veršiukam šerti Sn. 8. viksva: Plaũšos auga palei upės Vlk. 9. pl. viksvynas: Radau lydeką plaušosè Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.